privelti


privelti
1 privélti, prìvelia, privė́lė tr. 1. kiek veliant padaryti tvirtesnį, storesnį: Vilna apmeti, vilna ataudi ir paskui prìvelia, tai būna milas Pv. 2. NdŽ daug suvelti: Būlo, prìveliam milo an kiek metų LzŽ. | refl. tr. NdŽ. 3. NdŽ daug (ppr. siūlų) sunarplioti, suraizgyti. | refl. NdŽ. 4. 1 padaryti, kad prikibtų, priliptų, veliant priraizgyti: Ana privė́lė jam galvą kibių J. Šiaudų priveltà čiupra NdŽ. Negražu palikt šukas privéltas Krk. Ir par arklius esti [parazitų], ir karčiai reikia ir arkliam [iššvirkšti nuodais], visokių kaltūnų privélta tenai esti Kp. | impers.: Privė́lė dantis NdŽ. Privė́lė mašiną NdŽ. | refl. tr., intr. Š, NdŽ, 1, Plt: Varnalėšų prisìvelia karčiuos Ktk. Kepurė akuotų prisivė́lė – paisėm miežius Ėr. Nuo jų (lakišių) sėklos pavalkuos prisivela LTR. Vilnos buvo su kaltūnais, riebios, susivoliojusios, prisivėlusios usnių ir dagių . Prisivė́lė milas pelų – nebeišknebinėjom Varn. Kaip ta karvė nabagė kūtė[je] kad y[ra], šiaudų juo prisìvela Trk. I vė prisivel̃s veilokai šieno kluone, neik Klt. | Rodos, ka kokių plaukų būtumei gerklę prisivė́lusies tokių Vgr. Nuo miežinių pelų karvei gerklė prisìvelia akuotų Jrb.refl. tr. NdŽ prilimpant ko, prisiraizgant užkišti: Čia akėčia geležinė, čia [rankena] pakelt, jėgu prisìvelia velėnų Avl.refl. tr., intr. aplipti, priskresti: Riebinuotas [stiklainis], prisivė́lęs, neišplausi Krš. Kiek prisivė́lė grietinės, koks pienas Rdn. Nuo tarkės puodas prisìvelia KzR. Prisìvelia knatas [nuo prasto žibalo], ir nebedega lempa Ėr. I oda [karvės] geltona, i snukis geltonas, i ausys prisivė́lę, o pienas neriebus KzR. Žiemą, būdavo, neši vandenį gyvuliam [apsiavęs mediniais], ką, jėgu biškį padrėgnas sniegas, labai prisìvelia Rk. Sniego prisìvelia, tai išsikrapštai sniegus, šliures į ranką ir bėgi Snt. Burna seilių tokių prisivė́lusi End. O kad džiūdavo gerklė, džiūna, prisìvelia kažko Sdb. Nenoriu aš tų vaistų, tik burną prisivélsiu Skr. [Ievos] uogos juodos, aitrios, nuo kurių burna pajuosta ir prisivelia . Koše pilvas prisivė́lė, visą naktį gumbas gėlė (d.) Kt. Pilvukai (skrandžiai) prisivė́lę, neišsidirbę raštininkų Krš. Alus neėmė, tik apsunko mintys, atbuko kojos ir šlykščiai prisivėlė dūmų plaučiai J.Mik. ^ Peršta, kaip prisivė́lusios akės Krš. 5. NdŽ pridraikyti (vilnų, šiaudų ir pan.): Labai buvo pradėję nešt [velti veltinius], tai suniekinau – prìvelia gryčią Alz.Rtr, Snt priteršti, prišiukšlinti: Privė́lė ratus purvo 1. Aš ir pati čia su kojom privė́liau žemių Upn. Bene tie kampai neprivélti šąšlavų Snt. Privė́lė aslą ir paliko neiššluotą Vkš. Katinas privė́lė kampe krūvą Rod. | refl. Rtr: Tų svetimų [ligoninės šliurių] prisivė́lusių nenoru, savo turu Rdn. 6. sutrinti (pūsles): Blogas kotas kirvio, man pūslių privė́lė Ds. Privė́lė pūsles delnuos, paki nušienavo Klt. [Šakių] kotas ilgas, slidus, nei mozolių prìvelia, neiniek Klt. Neprivéldavo [nuospaudų], kai gyvenom ūlyčioj, ant žemės vis basas Lkm. | refl.: Pūslės prisvė́lė, negaliu pašienaut Klt. 7. prigabenti, prinešti (ko sunkaus), priversti: Krūsnys privélta an ežios tų akmenų [iš lauko] Pst. Kai prìvelia daugybę [sniego], nei išeit, nei išvažiuot Švnč. Privélta sniego kur skradžiai (labai daug) Švnč. Sniego privélta galas žino Str.pridėti, pripilti: Tie sakai vieni negerai, reikia privélti žvyro Sd.prk. daug duoti: Kytra razumna, razumnai mokyta, beržo viršūnėlė razumo privėlė LLDII484(Kb). ^ Kad skels, ir tau privels, t. y. duos ėsti J. 8. daug parūpinti, įtaisyti (vaikų): Jeigu boba neartavos, vyras gali tuzinų tuzinus [vaikų] privelt, o vis mergučės bus Skr. | refl. tr.: Prisivė́lė vaikų mergos Brt. Tik vaikų prisivė́lę čia jiejie Pjv. 9. refl. įsitaisyti, atsirasti, prisimesti: Didelė senatvia, didelė, bet i dar prisivė́lė kažikas, su ta ranka nebgalėjau End. 10. prk. pripiršti, prisukti: Privė́lė mane pri tokio našlio Škt. | refl. Ar: Ans pry tos mergaitės prisivė́lė Vdk. Misli[ja], gal prisivéls pri kokios mergos Užv.refl. prisigretinti: Prisivėlė žvakelė ir nepaleido visu keliu Rt. 11. 1 prk. pridaryti ko negera: Daug visokių baikų girtuokliai privė́lė: dantis nusilaužė, nosis nusiskėlė Plv. Jis visą svietą išmalęs čia atgūrino bėdų privelt Br. Bet kai rytą paėmęs pažiūrėjau, ką ten privėliau (prirašiau), tai visos pagirios išgaravo M.Katil. Žiūrįs – rašysena nekokia – prigrūsta, privelta, čia mažom raidėm, čia didelėm J.Paukš. Aš rašydama prìveliu daug klaidų Smln. 12. prispausti: Aną akminą prig durų grabo privelta WP47.
◊ į vìlnas prisivélti įkyriai prikibti: Neik pri anos (mergos), prisivéls tau į vìlnas, matysi Rdn.
\ velti; apvelti; atvelti; davelti; įvelti; papaįsivelti; išvelti; nuvelti; pavelti; parvelti; pervelti; pravelti; privelti; razvelti; suvelti; užvelti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Look at other dictionaries:

  • privelti — privélti vksm. Rašýdama privėliau klaidų̃ …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • apvelti — 1 apvelti, àpvelia, apvėlė tr. Š, Rtr 1. šiaušiant, trinant padaryti kiek tvirtesnį, storesnį: Tris sienas milo išaudėm ir apvėlėm Lp. Apvėliau pirštines DŽ1. ║ taršant, trinant, lipdant beveik pagaminti ką (iš vilnų), kiek pavelti: Vienoj… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atvelti — 1 atvelti, àtvelia, atvėlė 1. tr. Ds, Dsn atriekti (ppr. daug): Kam atvėlei tokį lustą duonos – žinai, kad greit reiks susdėt dantis an lentynos Rod. | refl. tr. Lš.: Atsivėlei didžiausią riekę duonos, suvalgysi gi tu? Ml. Atsivėlė bernas duonos …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • davelti — 1 ×davelti, dàvelia, davėlė (hibr.) tr. baigti velti: ^ Nugi, buvo toks biškį nedaveltas (ne viso proto) Žl. velti; apvelti; atvelti; davelti; įvelti; papaįsivelti; išvelti; nuvelti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išmalti — išmalti, ìšmala, ìšmalė 1. tr. sumalti kokį kiekį: Tuodu vyrai po puspūrį turėdavo išmalt Skr. Aguonų liuob išmals pri košei Šts. Aš neturėjau kartelės (leidimo maltis), buvau išmalęs (kiek buvo leista, sumalęs) Šts. Išmalė gerai (dukart… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išvelti — 1 išvelti, ìšvelia, išvėlė Rtr 1. tr. sutaršyti, sušiaušti: Išvel̃s tau galvą, t. y. suvels kaltūną J. 2. tr. veliant padaryti tvirtesnį, storesnį: Išveliam milą ir tada siuvam burnosus LzŽ. Tep jau neišglencavojom, neišvėlėm kap pirktinį [milą] …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • nuvelti — 1 nuvelti, nùvelia, nuvėlė 1. refl. susitaršyti, susišiaušti: Jug į velnius atrodo: apžėlę, apaugę, sprandai nusivėlę kaip šunų pauodegiai – baimė baimė! (apie jaunuolių išvaizdą) Plt. 2. tr. veliant padaryti tvirtesnį, storesnį: Milai [būdavo]… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • papaįsivelti — 1 papaįsivelti, papaįsìvelia, papaįsivėlė (dial.) daugeliui prikibti: Papainsivėlę musaitės Dv. velti; apvelti; atvelti; davelti; įvelti; papaįsivelti; išvelti; nuvelti; pavelti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • parvelti — 1 parvelti, par̃velia, parvėlė tr. 1. Pn, Brž partrenkti, įveikti: Jį parvel̃t ir Petras, nereikia ir stipraus Slm. Jei nekiši kojos, manęs neparvelsi Skrb. Parvėlau ant žemės aš tą basakojį ir viškai suniurkdžiau Ps. Aš jį parvėlau Grž. Babutę… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • pavelti — 1 pavelti, pàvelia, pavėlė 1. tr. NdŽ kiek sutaršyti, pašiaušti. | refl. NdŽ: Pasvėlę jau [triušio vilnos], reikia pešt Klt. 2. tr. NdŽ, DŽ1, KŽ kiek veliant padaryti tvirtesnį, storesnį: Išaudžia [milą], tai piestoj grūda, ir tada jau paveltas… …   Dictionary of the Lithuanian Language


We are using cookies for the best presentation of our site. Continuing to use this site, you agree with this.